Specialisto pagalba formuojantis asmenybei

2025-06-06

Vaiko pasaulis – trapus ir gilus: pažintis su vaikų ir paauglių psichiatre

Vaikų emocinė sveikata vis dažniau tampa svarbia tema šeimoje, mokykloje ir visuomenėje. Apie tai kokie signalai turėtų paskatinti kreiptis pagalbos ir kaip vyksta darbas su vaikais, kalbamės su mūsų klinikos vaikų ir paauglių psichiatre Virginija Bereniene. 

Ar pakankamai dėmesio skiriame vaikų emocinei sveikatai?

Šiandien vis daugiau tėvų supranta, kad vaikų emocinės būsenos yra tokios pat svarbios kaip fizinė sveikata. Kasdienėje praktikoje matau vaikus, kurie susiduria su nerimu, depresija, elgesio sunkumais, mokymosi sutrikimais ar socialine izoliacija. Gyvenimo tempas, informacinis perteklius, spaudimas mokykloje – visa tai palieka pėdsaką vaikų psichikoje. Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas – tai rūpestis ir brandus tėvų žingsnis.

Kada tėvams reikėtų sunerimti?

Dažniausi signalai: pasikeitęs vaiko elgesys (užsisklendimas, agresyvumas, nuotaikų kaita), miego ar valgymo sutrikimai, nuolatinis nuovargis, mokymosi sunkumai, bendravimo vengimas. Tėvai dažnai jaučia, kad „kažkas ne taip“, tačiau bijo per daug dramatizuoti. Visada sakau – geriau pasikonsultuoti anksčiau, nei laukti, kol situacija taps sudėtinga.

Kaip atrodo pirmasis susitikimas su vaikų psichiatru?

Pirmoji konsultacija – tai pažintis. Mes neskubame, skiriame laiko tiek vaikui, tiek tėvams. Stengiuosi sukurti saugią, nevertinančią atmosferą, kurioje vaikas gali jaustis suprastas. Svarbu įvertinti vaiko emocinę būklę, bendravimo ypatumus, kasdienius patiriamus sunkumus. Kartais rekomenduoju papildomus tyrimus ar psichologinį vertinimą. Kartu aptariame, kaip galime padėti – ar reikalinga terapija, ar medikamentinis gydymas, ar užtenka šeimos palaikymo ir korekcinių priemonių.

Ar dažnai vaikams skiriami vaistai?

Vaistai – tik viena iš galimų pagalbos priemonių, ir tik tada, kai to tikrai reikia. Pirmiausia ieškome psichoterapinių sprendimų. Jei matome, kad vaikas kenčia, o būklė trukdo normaliai vystytis, tuomet atsakingai parenkame medikamentinį gydymą, nuolat stebime jo poveikį. Tėvai visuomet informuojami, dalyvauja sprendimų priėmime.

Kuo gali padėti tėvai ir šeima?

Be šeimos – joks gydymas nebus veiksmingas. Tėvai gauna rekomendacijas, mokosi atpažinti vaiko emocines būsenas, keisti bendravimo būdus. Kartais reikalingos ir šeimos konsultacijos. Kuo glaudesnis bendradarbiavimas – tuo greičiau pasiekiami teigiami pokyčiai.

Ką norėtumėte pasakyti tėvams, kurie dvejoja kreiptis?

Kuo anksčiau kreipsitės, tuo lengviau bus padėti. Kartais užtenka vienos konsultacijos, kad suprastumėte, jog viskas gerai. O jei reikia pagalbos – ji yra, ir mes tam esame.